Balandis su žvirbliu sutarė alų daryti. Neilgai laukus, alus ir gatavas – saldus, tirštas. Supuolė abudu gerti. Išmetė vieną stiklinę, išmetė antrą, po to dar trečią. Balandis, matai, didesnis paukštis, taip greitai nepasigėrė, o žvirblis, toksai spirgas, kaipmat įkaušo ir nugriuvo į žolę.
Balandis tupi ant stulpo ir ulduoja:
- Blogai bus! Blogai bus!
Žvirblis, žolėje drybsodamas, čiepsi:
- Nieko, nieko! Nieko, nieko!
Kur buvęs, kur nebuvęs, katinas prisėlino ir pačiupo žvirblį.
Balandis, matydamas draugo nelaimę, vėl savo varo:
- Blogai bus! Blogai bus!
Šitai išgirdęs, katinas ausis pastatė – kodėl jam blogai būsia?
Tuo laiku žvirblis atsitokėjo ir sako katinui:
- Kaipgi tu , tokio poniško kilimo, mane be druskos valgysi?
Katinas tuojau pasidėjo žvirblį ant žolės ir nubėgo druskos. O žvirblis gudruolis purpt ant tvoros ir prasidžiugęs šaukia:
- Nieko, nieko! Nieko, nieko!
Taip žvirblis ir išsigelbėjo iš katino nagų.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
