Liūtas kartą pasiprašė svečių į savo olą. Liūto ola negi žibuoklėmis kvepia, bet būdamas teisingas, turi pripažinti, kad ji velniu smirdi. Taigi: liūtas turėjo svečių - jautį, asilą ir lapę.
- Bičiuliai mieli, - tarė liūtas, pasakykite man dabar, bet tik atvirai ir teisingai, kaip jums patinka oras mano oloje?
- Pone karaliau, - tarė jautis, - gal jis ir gražus, bet smirdi pikčiau kaip ožys.
- Koks įžeidimas! - sušuko liūtas ir papjovė jautį. Paskui klausė asilą.
Ilgaausis, visas drebėdamas, mandagiai nusilenkė ir tarė:
- Pone karaliau, čia nuostabiai malonus oras, kvepia rožėmis ir timijonais.
- Melagi tu, - tarė liūtas, - pataikūne, padlaižy! - ir papjov4 asil1.
- O tu? - paklausė lapę. - Kaip tau atrodo?
- Pone karaliau, - tarė lapė, - būki man atlaidus, jau aštuonios dienos kaip turiu slogą ir nieko neužuodžiu.
- Pats Dievas tau tą slogą davė, - tarė liūtas.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
