Kartą vilkas pamiškėje aviną sutiko ir sako:
- Aš tave suėsiu!
Avinas sako:
- Kam tau vargti! Geriau atsistok pakalnėje, išsižiok, o aš užlipsiu ant kalno ir gyvas tau gerklėn įšoksiu.
Vilkui tiko toks avino patarimas. Jis atsistojo pakalnėje ir laukia. Avinas užlipo ant kalno, įsibėgėjo ir iš visų ragais, kai trenkė vilkui į išžiotus nasrus, tai tas ir liko prikvaitęs prie žemės gulėti. O avinas dūmė šalin, kiek tik kojos nešė.
Vilkas per ilgą atsipeikėjo, atsistojo ir sako:
- Kažin ar viduj liko, ar kiaurai išlėkė?
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
