Vieną dieną lapė gerokai praalko ir atlindo prie pat sodžiaus. Gaidys pamatė ją atslenkant, susišaukė visas vištas. Lapei atėjus, visa vištų padermė jau tupėjo aukštame medyje.
- Bet, mieli broliai, - sušuko laputė, - mielos sesutės, ko jūs bėgat? Negi jūs dar nežinot, kad yra paskelbta visų gyvulių amžinoji taika? Toliau jau niekas nebeskaus vienas kito. Avys nebepjaus vilkų, norėjau pasakyti, vilkas avių, nei liūtas ėriukų. Taip pat nė aš jums nieko nebedarysiu. Lipkit iš medžio ir susibroliaukim.
Tuo tarpu, užuodę lapę, atlėkė iš sodžiaus du dideli medžiokliniai šunes. Jai paliko visai karšta su kailiniais, ir ji nurūko kuo greičiausiai.
- Ei, ei, sese, lapute, - sušuko gaidys, - ko gi dabar tu bėgi nuo šunų, jei jau amžinoji taika?
- Gali būti, - tarė lapė nubėgdama, kad šunes apie ją dar nieko nebuvo girdėję. Verčiau aš kitąkart ateisiu.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
