Išjojo nakties trys vyrai. Mėnuo švietė, bet dangus buvo truputį debesuotas. Kai debesėlis užeina ant mėnesio, vyrai girdi, kad kažkas krūmeliuose šūkauja švebeldžiuodamas:
- Sviesk, sviesk!
Eina vyrai pažiūrėti, kas ten šūkauja. Žiūri – krūmeliuose, ant nupjauto kelmo atsisėdęs, velniukas iš liepų karnų pina vyžas. Kai mėnuo pasislepia po debesiu, velnias sušunka: „Sviesk, sviesk!” Vienas vyras pasiėmė akmenį ir, arčiau priėjęs iš užpakalio, kad paleis į galvą.
Bumpt velniui stačiai į pakaušį. Velniukas manė, kad mėnulis drožė jam į galvą už tai, kad jį bara, kam nešviečia, ir sako:
- Sviesk nesviesk, o mustis nėra uz ką.
Šios pasakos įgarsinimą galite klausyti čia.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis