Po pasaulį vaikščiodama, Laima vėlų žiemos vakarą užsuko į vienus namus sušilti. Išeidama ji pasišaukė šeimininkę ir sako:
- Kad leidai man sušilti, išpildysiu tris tavo norus!
- A! Tai kad ant krosnies dešra keptų! - skubiai pasakė šeimininkė.
Ir akies mirksniu dešra tik kepa, tik čirškia.
O šeimininkas prišoko prie jos:
- Ak tu, neišmanėle! Geriau ta dešra tau panosėj karotų. Ar negalėjai pinigų, turto paprašyti?
Kai tik šeimininkas taip pasakė, tuojau jo žodžiai išsipildė - dešros ringė ir kabo pačiai panosėje, o nutraukti negalima. Išsigando vyras ir prašo Laimos, kad atimtų tą dešrą iš panosės.
Laima atėmė ir išeidama sako:
- Ne jūs pirmutiniai lengvabūdiškai mano dovanas švaistot. Tris jūsų norus išpildžiau - sudieu!