Marti labai neapkentė anytos. Ji žinojo, kad jaujoj renkasi velniai. Kartą nugabeno anytą jaujon ir paliko ten pernakt. Susirinko velniai ir siaudžia. Vienas sako jai:
- Kotre, Kotre, paduok ragučius su nagučiais
- Kaipgi aš jums paduosiu, vaikeliai, kad man labai šalta.
Velniai tuoj jai atgabeno duknas ir vėl praėjo. Dabar ji sako neturinti šiltų kailinių, paskui - batų. Ir taip velniai jai visko nešė, kol pragydo gaidys.
Rytą eina marti išmesti anytos kaulu, Buvo tikra, kad velniai jau supešė. Ogi žiūri -- ta guli sau apkrauta visokiomis gėrybėmis.
Kitą naktį nugabeno marti savo močią, apklojo šiltai ir paliko. Vėl susirinko velniai, ir vienas sako:
- Kotre, Kotre, paduok ragučius su nagučiais!
- Nei aš žinau, nei aš duosiu, papūskit man į uodegą!
Velniai tuoj ją ištraukė ir bematant užtasė. Eina rytą marti parsinešti turtų ogi žiūri - jos močios tik kauleliai belikę.
Šios pasakos įgarsinimą galite klausyti čia.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
