Raganų žirniai

Nebuvo apkalbėtos dvi mergos niekas jų nežinojo. Prieš Tris karalius vakarą šokdamos jos sušilo ir išėjo prasivėdinti. O buvo tenai berniokas priesieny. Jis užgirdo jas kalbančias. Viena klausia kitos:
- Kur šiąnakt josim?
- Tenai sako, - josim mėnesio perkirsti.
O kita sako:
- Ne šiąnakt jokim ten, kur yra žalių žirnių.
Klausia viena:
- Ant ko josim?
- Yra avilys pašalėj.
Tasai berniokas nuėjo ir įlindo į tą avilį. Palaukus atlekia abidvi mergos, sėdo ant avilio, pasikėlė aukštyn ir joja. Viena sako:
- Kas čia yra? Sunku jot. Čia yra žmogus!
O kita sako:
- Iš kur čia tau bus žmogus?
Tai nujojo, kur yra žirnių, pametė tą bernioką su aviliu žirniuose, o pačios nulėkė stebuklus darydamos. Viena sako:
- Kai žirnių žiedų priraškysiu, tai kam tik duosiu, tas bus sutrauktas!

O kita sako:
- O kai aš priraškysiu žirnių, tai kam tik duosiu, tas bus negyvas!
Tai berniokas palūkėjęs ir nusirėškė žirnių žiedų.
Atlėkė abidvi prie avilio, sako:
- Gana žirniaut, dar paspėsim šiąnakt ir mėnesį perkirst.
Užjojo, perkirto mėnesį. Tuo laiku jodama viena sako:
- Kas čia yra? Čia yra žmogus!
Kita sako:
- Ne, nėra žmogaus.
Parjojo, pametė avilį pašalėj.
Tasai berniokas per Tris karalius nuėjo bažnyčion. Kadangi jis turi žirnio žiedą, tai mato, kad pusė bažnyčios raganų. Jis patykino užkišti kunigui už kamžos šitą žiedą. Kunigas iš sakyklos sugrįžo - negali sakyt pamokslo. Sako tiems kunigams:
- Aš šiandien nesakysiu pamokslo, nes negerai bažnyčioj.
Ėmė berniokas ir parodė kunigui šitą žirnio žiedą. Kunigas paklausė:
- Kur tu jį gavai?
Berniokas papasakojo kunigui visą atsitikimą ir pasakė, kad raganos mėnesį perkirto. Kunigas tą žiedą sumynė, sutrypė ir pasakė:
- Nekalbėk niekam, nes jos atims tau gyvybę.
Prisižadėjo berniokas kunigui nekalbėti. Paskui, vakaro sulaukę, nuėjo vakarot. Žmonės kalba, kad matė mėnesį perkirstą. O tas berniokas atsiliepia, sako:
- Aš ten buvau ir tai nesakau. Dar buvau šiąnakt ten, kur žirnių paraškomų yra!
Paskui, tuos žodžius pasakęs, išėjo oran. Išlėkusios mergos suplėšė jį į kąsnelius.