Buvo diedas su boba. Vakare jiedu išėjo gyvulių šerti. Temstant įeina boba pirkion, o čia smarvė didžiausia. Žiūri - žarijos iškrapštytos. Negali diedas su boba, pasigėrė, galvas skauda. Žiūri, kas čia yra!
Kitą vakarą jau nėjo ir karvių šerti. Ir vėl, kai tik sutemo, žiūri boba - pro duris kažkas lenda. Mažutis mažuliutis, kaip kamuolys. Eina ir skrybėlę neša, pilną kažko, kaip tik pakelti. Priėjo prie krosnelės ir žarijas krapšto. Tik išsitraukė iš skrybėlės vieną varlę - čirrr, kitą - čirrr ir kepa varles. Diedas su boba vėl pasigėrė, guli, galvom gatavi.
Kitą rytą ateina meškininkas su meška ir prašo, kad priimtų nakvoti. Diedas su boba ir sako:
- Nakvok sau, bet pas mus negerai. Priprato kažkas pas mus varles kept.
- Na, - sako meškininkas, - tik leiskit. Aš nebijau.
- Na, tai,- sako, - nakvok.
Atsigulė meškininkas ant priekrosnio, meška, pririšo pakrosny. Jo ir miegas neima, laukia, kas čia bus. Tik durys virst - ir įeina kažkas. Skrybėlę neša. Priėjo prie krosnelės ir vėl varles pradeda kepti. Tik čirrr! Meškininkas nukorė galvą ir sako:
- Ei, Mariska, pasistenk!
Kai šoks Mariska, kai paims velnią, kai ims mynioti, - velnias net stena. Tada meškininkas žiūrėjęs, žiūrėjęs ir sako:
- Ei, Mariska, paleisk!
Mariska paleido, o tas, net varles papylęs, išdūmė. Praleidęs porą dienų, velnias vėl sugrįžo. Įkišo galvą duris ir klausia:
- Yra ta kačiute, kur su manim myniojos?
O diedas sėdėdamas sako:
- Yra, yra, ir jau su kačiukais.
Kad šoks velnias, kad duos pro duris ir išdūme.
Šios pasakos įgarsinimą galite klausyti čia.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
