Elgetos kerštas

Kartą į vienus namus užėjo elgeta ir pasiprašė naktigulto. Ant krosnies gulėjo senis. Jis atsisakė elgetą priimti. Elgeta kažką suniurnėjo ir išėjo. Nieko nemanydamas, senis užmigo. Kiek ten jis numiegojo ir nubudo. Nubudęs nustebo – pilna gryčia vandens. Vanduo sunkės vidun pro duris, ir vis daugyn. Pribėgo pila gryčią vandens, jau lyg stalo, jau ir stalą apsėmė, jau pradėjo siekti priekrosnį. Mato senis, kad blogai – vanduo pasieks krosnį, ir reiks prigerti. Taigi jis – plaukt. Girdi, priplauks duris ir išners laukan. Išskėtęs rankas, pasispyrė nuo krosnies ir – vandenin. Bet vandens kaip nebūta. Pliumptelėjo senis tiesiai viduaslin stačia galva. Susitrenkęs ir prasiskėlęs kaktą, suprato, kad vandens gryčioj iš viso nebuvo, o tik akių dūmimas, paleistas elgetos. Taip jis atkeršijo už tai, kad nepriėmė naktigulto.

Šios pasakos įgarsinimą galite klausyti čia.