Print view

Eigulio pypkė

Vieną vakarą eigulys įkaušęs ėjęs namo iš ančių medžioklės. Kelyje sutikęs tokį ilgšį, poniškai apsidariusį. Bet jau iš tolo paregėjęs, kad jo viena koja kaip arklio, antra - kaip gaidžio, o užpakalyje ilga karvės uodega. Eigulys tučtuojau sumetęs, kas tai per ponas, ir pasisveikinęs:

- Labas vakaras, pons velne!

- Labas, labas, eiguly! Kur buvai?

- Ančių medžioti, pons velne!

- Kiekgi nušovei?

- Tris, pons velne!

- Kam jas neši?

- Ponams, gerbiamas pons velne!

- Ak taip! O kas tau už nugaros barkšo? - paklausęs velnias, rodydamas į eigulio šaudyklę.

- Tai čia mano pypkė, pons velne!

- Ir aš norėčiau tavo pypkės patraukti, eiguly. Ar duosi?

- Mielai, pons velne, mielai! Tik įsikąsk tą plongalį į dantis, aš tuojau pridegsiu.

Kai tik velnias apžiojęs šaudyklės vamzdį, eigulys ir paspaudęs gaiduką. Trenkęs šūvis. Velnias susiraukęs, išspjovęs šratus ir sušukęs:

- Kad tave velniai, eiguly, kokį stiprų tabaką tu rūkai!

Šios pasakos įgarsinimą galite klausyti čia.

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

Apie mus | Atsakomybė | Mailform

© Pasakų kampelis

Atnaujinkite slapukų nuostatas