Seniau, kai dar eidavo žmonės darbuos dvaran, eidavo is Paunksnių viena merga. Jai reikdavo pereit per tokį beržynėlį. Išeidavo iš namų, labai anksti, tik gaidžiams nugiedojus, dvaran kulti ir savo kultuvą nešdavos.
Vienąkart, per tą beržynėlį eidama, užgirdo, kad už jos sumykė veršis. Atsigrįžta, žiūri- seka paskui ją veršis, visas purvinas, apsimurgliavęs, kad net koktu žiūrėt! Merga pradėjo greičiau bėgt, bet ir veršis neatsilieka. Kai jau nebetoli buvo nuo dvaro, tai prapuolė anas.
Antrąnakt taip pat sekė tas veršis, bliaudamas ir kalbėdamas žmogišku balsu:
- Nušluostyk man snarglį! Nušluostyk man snarglįl
Supykusi merga kaip šėrė jam su kultuvu ir subyrėjo tas į pinigus. Bet merga, nors varguolė buvo, bet pinigų neėmė, tik nuėjusi dvaran pasakė urėdui. Urėdas greit nusiskubino ton vieton ir nieko nerado. Pagrįźęs mergai uždrožė kelis kartus per nugarą už apgavystę.
Trečiąnakt ir vėl veršis seka paskui merga, bliaudamas ir prašydamas, kad nušluostytų snarglį. Merga vel kaip šėrė su kultuvu - ir vel subyrėjo tas į pinigus. Dabar jau merga prisisėmė pinigų ir parsineše namo.
Šios pasakos įgarsinimą galite klausyti čia.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
