Tupėjo varlė savo maure ir pamatė jautį praeinantį.
- O tai, - galvojo, - gyvulio puikumėlis, bet jei aš taip gerokai pasipūsčiau, tikrai nebūčiau mažesnė ir ne prasčiau atrodyčiau.
Ir pasipūtė, kiek tik turėjo sveikatos.
- Ei, vaikai, eikit čia, - riktelėjo jaunikliams varliukams:- Pažiūrėkit, ar aš dabar jau tokio pat didumo, kaip anas jautis?
- Kur tau, motule, - tarė vaikai.
Pasipūtė varlė dar labiau ir tarė:
- Dabar?
Varliūkščiai juokėsi, šaukdami:
- Daug dar trūksta!
Tada varlė sukaupė visas jėgas ir pūtėsi, kiek tik begalėdama, kol persprogo.
- Stok! - dar suriko: - jau čia per daug.
Bet jau tuoj ir nusibaigė.
Taip ir visiems nutinka, kurie nori atrodyti esą daugiau kas, negu yra. Ir su kiekvienu jaučiu nėra ko norėti lygintis.