Varlė ir jautis

Tupėjo varlė savo maure ir pamatė jautį praeinantį.

- O tai, - galvojo, - gyvulio puikumėlis, bet jei aš taip gerokai pasipūsčiau, tikrai nebūčiau mažesnė ir ne prasčiau atrodyčiau.

Ir pasipūtė, kiek tik turėjo sveikatos.

- Ei, vaikai, eikit čia, - riktelėjo jaunikliams varliukams:- Pažiūrėkit, ar aš dabar jau tokio pat didumo, kaip anas jautis?

- Kur tau, motule, - tarė vaikai.

Pasipūtė varlė dar labiau ir tarė:

- Dabar?

Varliūkščiai juokėsi, šaukdami:

- Daug dar trūksta!

Tada varlė sukaupė visas jėgas ir pūtėsi, kiek tik begalėdama, kol persprogo.

- Stok! - dar suriko: - jau čia per daug.

Bet jau tuoj ir nusibaigė.

Taip ir visiems nutinka, kurie nori atrodyti esą daugiau kas, negu yra. Ir su kiekvienu jaučiu nėra ko norėti lygintis.