Prie ąžuolo kelmo augo senas grybas. Ten pat prasikalė ąžuolo atžalėlė. Išdidus grybas ėmė ją rūsčiai plūsti:
- Toks menkas vaikigalis ir neturi gėdos man, seniui, kone ant galvos lipti! Negalėjai kur kitur riogsoti!
- Auk, auk, - romiai atsakė ąžuoliukas. - Jeigu tau vietos pritrūks, aš pasitrauksiu.
Trečią dieną senas grybas jau ėmė verkšlenti:
- Oi, mielas ąžuolėli, kokia sunki mano galva!
O ąžuoliukas ramina:
- Nedejuok, nedejuok, juk vietos tau dar netrūksta!
Tačiau tą pačią dieną grybas nulenkė galvą ir išvirto.
- Še, ir po visos tavo puikybės! - tarė sau vienas ąžuoliukas.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
