Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį — taurą. Ir nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina, Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur mirusius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Kunigaikštis pabudo iš miego ir sako savo žyniui, vardu Lizdeika (jis buvo rastas erelio lizde, ir buvo tas Lizdeika kunigaikščio Gedimino vyriausiasis žynys, pagonių kunigas):
— Sapnavau, girdi, stebuklingą sapną!
Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. Tas Lizdeika sako:
— Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad čia bus sostinės miestas. O kad jo viduje staugia — tai jo garbė sklis po visą pasaulį.
Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, ŠVentaragyje, o kitą — ant Kreivojo kalno. Ir pavadino tą miestą Vilniumi. Pastatęs miestą, perkėlė savo sostinę iš Trakų į Vilnių.
Apie mus |
Atsakomybė |
Mailform
© Pasakų kampelis
