- Draikos siūlai po sodelį
rateliu, rateliu...
Gal juos suverpei, senele,
klojaus kol sapneliu?
Ant takažolės, agrastų -
lyg šilkai, lyg šilkai
ištiesti, gražiau nerastum,
kaip tu juos apvilkai? -
Klausiu mylimos senelės.
- Tai ne aš, tai ne aš,
voras verpė. Ruduo, kelia
vestuves, vestuves.
Kraičiui šitie rietimėliai, -
kužda man, kužda man, -
šalnos kąs lapus kai gėlos,
bus vaikam, bus vaikam.
Vystys mažą jais voriuką,
pasūpuos, pasūpuos,
kol pavasaris varliukais
paršokuos, paršokuos.
(Ana Brydė)
Apie mus |
Atsakomybė |
Kontaktai
© Pasakų kampelis