Ledspira

Parlėkė žvitri kielė,
Ant galvelės - skrybėlė.
Lytys krantą dar galanda,
Rungtis su jomis pabando.

- Kojos plonos, uodega...
Bus žiemužei pabaiga!
Slepias kirminas gardus -
Tuoj nuspardysiu ledus!

Kiek gi gali gelti, kąsti,
Po sniegu slėpt riebų kąsnį!?
Žyrgt, pažyrgt. Strikt, strikt krantu.
Ir - stebuklas! Nėr ledų!

Stebis karklo žirgininkas:
- Mažas, bet vikrus paukštukas.
Ledspira - jam vardas tinka,
Užduotis jo - ypatinga.

(A. Brydė)