Kaukutis

Kaime, namuke močiutės,
Šlama, brazdinas Kaukutis.
Jei ne taip tik ką padėjai –
Dings tarsi papūtus vėjui.

Mįslę keturgyslę menam:
Kuriame kampe jis stena?
Dangina peilius ir šaukštus,
Paslepia kažkur ant aukšto.

Šypsosi mana močiutė:
- Kaip gyvenčiau be Kaukučio?
Vienai - būtų nuobodu,
Juk senatvė - nėr saldu.

Kalba ji, lapūnas klauso,
Atvėpinęs vieną ausį.
Tuk tuk tuk! - bildena tyliai -
Padėka močiutei žilai.

Jis - gudrus, ne koks pavėpęs,
Karalystė jo - palėpė.
Sengalvėlę mano saugo -
Atvežu lauktuvių draugui.

Smaguriauja, bilda tyliai...
Džiaugiuos - draugas neapvylė.
Kaimo aš nepamirštu,
Pas močiutę sugrįžtu.

(A. Brydė)