Albinosas

- Kailiukas, kojytės, ausytės -
Balti, - skundžiasi man pelytė, -
Ne tokie, kaip artimų brolių,
Sesyčių - lizdelio pilkuolių.

Taip liūdna, nes jie nesiliauja,
Vis šaiposi: et, sniego sauja.
Gimiau gal tikrai ne laiku,
Kad vis nuošaly palieku?

Guodžiu: - Žvilga akys ir nosis, -
Tokia jau gimtis - albinosai!
Ir tu čia - visai nekalta
Išdaigas, kad mėgsta Gamta.

Taip spalvina tą, kurį myli
Ir leidžia turėt svajų pilį.
Jei brolis tau gaili širdies,
Gal būt jis nerado - žvaigždės?

(A. Brydė)