Print view

Liūtas ir lapė

Liūtas kartą pasiprašė svečių į savo olą. Liūto ola negi žibuoklėmis kvepia, bet būdamas teisingas, turi pripažinti, kad ji velniu smirdi. Taigi: liūtas turėjo svečių - jautį, asilą ir lapę.

- Bičiuliai mieli, - tarė liūtas, pasakykite man dabar, bet tik atvirai ir teisingai, kaip jums patinka oras mano oloje?

- Pone karaliau, - tarė jautis, - gal jis ir gražus, bet smirdi pikčiau kaip ožys.

- Koks įžeidimas! - sušuko liūtas ir papjovė jautį. Paskui klausė asilą.

Ilgaausis, visas drebėdamas, mandagiai nusilenkė ir tarė:

- Pone karaliau, čia nuostabiai malonus oras, kvepia rožėmis ir timijonais.

- Melagi tu, - tarė liūtas, - pataikūne, padlaižy! - ir papjov4 asil1.

- O tu? - paklausė lapę. - Kaip tau atrodo?

- Pone karaliau, - tarė lapė, - būki man atlaidus, jau aštuonios dienos kaip turiu slogą ir nieko neužuodžiu.

- Pats Dievas tau tą slogą davė, - tarė liūtas.

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

Apie mus | Atsakomybė | Mailform

© Pasakų kampelis